2015-03-08

,

Kovo 8. Kaip tirpo ledas

Kovo 8 dienos rytas prasidėjo gan įdomiai. Tik atsimerkęs puoliau mąstyti: pirkti šiandien gėles ar ne? Gėlių dovanojimas moterims, turi būti daromas iš širdies su jausmais ir sąžine. O šiandien? Tik dėl to, kad Kovo 8  ir sąlyginai visi vyrai tai daro? Kas tai per proga? Pašokęs iš lovos (žmona dar miegojo) nėriau į Google. Ir Bum!:

Plakatas moters dienai (1914 m., Vokietija)

Ne, šiandien gėlių nedovanosiu! Mano moterys laisvos ir jų teisės nesuvaržytos!

Žmona pramerkė akis. Labas rytas, butukas ir sakysiu: "Klausyk, tik nepyk, šiandien gėlių tau nedovanosiu. Ir tavo mamai ir aplamai jokioms moterims".  Kaip jūsų manymu tą akimirką turėjo jaustis ir elgtis žmogus išgirdęs tokį rytinį pasisveikinimą?  Atsakyti bučiniu ir mielai apkabinęs tarti: "Tai aišku, kad nepykstu, kam tos gėlės Kovo 8" ? Arba: "Tu šaunuolis, man taip gera su tavim ir nereikia man jokių gėlių!"?  Greičiausiai tokie atsakymai būtų patenkinę mano vidinį ego ir sustiprinę mano įsitikinimą, kad elgiuosi teisingai ir taip teisingai, kaip ir turi elgtis tikras vyras Kovo 8 dieną.

Bet kadangi taip neįvyko, o žmonos reakcija, nusivylimas, privertė ir name nusivilti (lyg to negalima buvo tikėtis) - susierzinau. Ir ką? Tik prasidėjusios dienos rezultatas: puikus saulėtas rytas pradėjo slėgti, o atsiradusi įtampa kėsinosi visai dienai sugadinti nuotaiką. Turiu taisyti situaciją. Internete randu mano poziciją palaikantį straipsnį "Gėlės moterims iškreipia Kovo 8-osios esmę". Garsiai jį perskaitau. Situacija nesitaiso. Žmona tik pasižiūri į mane liūdnomis akimis ir tiek. Matau, kad jos tai neveikia ir ji nesiruošia keisti savo pozicijos. Pradedu nertis iš kailio ir jau net teisintis kodėl taip elgiuosi. "Nustok" - ramiai sakys žmona - "viskas gerai, ko tu nerviniesi". Ir iš tiesų ko aš nervinuosi?

Atrodo žmona jau susitaikė su tuo, kad šiandien gėlių negaus ir ant manęs dėl to nepyksta. Taigi vualia! Pasiekiau savo! Šiemet pirmą kartą per Kovo 8 savo mylimam žmogui nedovanosiu gėlių!
Na, turėčiau būt ramus, bet nėra ramybės ir nuotaika nekokia.

Po pusryčių atsigulu atgal į lovą.  Užsimerkiu ir neriu į save. Kas negerai? Nėra gėlių? Gerai, rytoj nupirksiu. Ir ką? Bus blogai? Dar net ir sutaupysiu - bus pigiau nei šiandien. Gėles dovanoti Kovo 8 yra nesąmonė ir aš jai nepritariu.  Bet žalty, žalteli, aš juk ir kitomis dienomis (išskyrus gimtadienį ir vardo dieną) nesugebu nupirkt gėlių. O žmonai taip patinka gaut gėlių...

Atsikėliau, apsirengiau, nuėjau į parduotuvę, nupirkau gėlių ir padovanojau jas žmonai. Jai buvo netikėta, nes manė, kad jau neperlipsiu per save. Perlipau. Dovanojau ne dėl to, kad šiandien Kovo 8, o dėl to, kad ji yra man artima ir mylima, dėl to, kad gėlės jai patinka, dėl to, kad nenoriu jos matyti nusiminusios, dėl to, kad... ai tebūnie ištirps visi ledynai - dėl to, kad šiandien Kovo 8!

Kovo 8 d. sveikinimas


Patiko įrašas? Prenumeruokite PAVARYK! naujienas
Dalinkitės:  

1 komentaras :