2014-07-16

,

Keptas karšis su žvynų fejerverkais

Keptas karšis

Tai, keptas karšis. Niam, niam. Seilės tysta... Žiauriai mėgstu keptą žuvį. Keptas karšis man vienas skaniausių. Ruošiamas labai paprastai ir greitai: marinatas, šaldytuvas, miltai, keptuvė ir įkaitintas aliejus. Viskas. Toliau ant stalo garuojanti lėkštė su garnyru, riebaluoti pirštai, čiapsiančios lūpos ir palaima iki dangaus. Ir aišku, karšis skaniausias tik iš keptuvės ir paties pagautas, kaip šioje nuotraukoje :). Na, apie žvejybą, kaip aš gaudau karšius, čia nekalbėsiu, nes tai atskira tema ir kada nors apie tai gal parašysiu.  O porinti apie šio patiekalo gamybą pradėsiu nuo momento, kai į namus parnešamas karšis...

Jei karšį parsinešėt iš parduotuvės jau išdarinėtą, žemiau esantį žvynų skutimo skyrelį galite praleisti ir keliauti tiesiai į apačią.


Žvynų skutimas

Taigi, pirmas darbas parsinęšus karšį - jį išdarinėti. Nemaloni, bet neišvengiama procedūra. Na, prisipažinkit (kreipiuosi į žvejus), kas valo jūsų nuo ežero parnešta žuvį? Patys. Tada šaunuoliai - esat tikri žvejai, nes tik tikras žvejys savo žuvį išsivalo pats. Ir jei jau valot patys, tai vadinasi turit ir savo žvynų skutimo techniką. Pasidalinkit, jei ji geresnė, nei čia aprašyta. Na o mano žvynų valymas, tai kažkoks košmaras - tiesiog žvynų sandėlio sprogimas virtuvėje :). Skraidantys ir sproginėjantys žvynai, kai juos skuti, apšaudo viską: rankas, veidą, drabužius, grindis, baldus, sienas, indus ir t.t. Vėliau dar ir sudžiūna bei prisikabina, kaip kokia erkė ir pabandyk nugramdyt. O kai kurie žalčiukai dar ir užsimaskuoja, tiesiog susilydo su daiktais. Rankiok po to, kad geras juos. Slėpynės kažkokios.
Vargau, vargau aš su tais žvynais ilgus metus taškydamas virtuvę, kol šiemet, vienos žvejybos metu, reikalo prispirtas, išsivaliau žuvį tiesiog prie ežero, ant kranto. Ir ką atradau! O atradau tai, jok, kai skuti žvynus vandenyje - jie nesitaško! Ot, žioplys! Tai juk taip paprasta - prileidi namuose kokį indą, vonią, kriauklę vandens, nardini jame žuvį ir skuti. Taip paprasta ir kaip iki šiol, tai nedašuto.

Taip ir padariau. Kai paskutinį kartą parsinešiau karšius, sumerkiau juos vonioje į vandenį iki pusės ir pradėjau skust:


Ir ką gi - puikumėlis! Jokio žvynų fejerveko! O ir sudrėkę, žvynai daug lengviau skutosi. Vėliau atidarius vonios dangtelį vanduo gražiai pasišalino, o žvynai liko ant dugno. Paėmęs servetėlę surinkau ir išmečiau ten kur jiems ir vieta. Viskas. Greita, paprasta ir švaru:


Na, o dabar gamyba.

Keptas karšis

Tik parnešto karšio niekada nekepam. Duodam jam per naktį pasimarinuoti.

Marinatas: druska, pipirai, smulkintas česnakas, krapai, citrinos sultys.

Tik nepadauginkit citrinos. Išspauskit keletą šlakelių ir pakaks. Jei citrinos po ranka nėra - nebėda - galima ir be jos. Viską išmaišom ir nakčiai į šaldytuvą.


Gamyba. Paprasta kaip 2x2. Į miltus ir į įkaitintą aliejų. Kepam, vartom, kepam, vartom ant vidutinės ugnies kol gražiai iš abiejų pusių apskrus:



Garnyras skonio reikalas. Aš asmeniškai galiu ir be jo, su juoda duona, paprastai. Pasakiškas skonis!
Genialu, kas paprasta...Skanaus, mielieji!

Patiko įrašas? Prenumeruok PAVARYK! naujienas
Dalinkitės:  

0 Komentarai :

Rašyti komentarą