2014-06-27

,

Pažintinės kelionės į Italiją - Klasikinė Italija - įspūdžiai. 2 dalis



Pirma dalis po šia nuoroda, o šiame įraše įspūdžiai iš Romos, Vatikano ir Venecijos. Taigi, kelionė įpūsėjo ir mes pasiekėm Romą, kaip jau rašiau pirmoje dalyje, vėlai vakare ir sutemus. Tad kas darėsi aplinkui nelabai matėsi :). Buvom labai pavargę ir tik užėję į viešbutį griuvom miegučio.

Roma 
(4 kelionės diena)

Ketvirtą kelionės dieną kėlėmės anksti. Mane pakėlė Editos balsas: „Dariau, Dariau žiūrėk kaip gražu!“. Pramerkęs akis pamačiau atvertą langą už kurio žiojosi nuostabi panorama su alyvmedžių sodeliu ir tolumoje ant kalvos pūpsančia viduramžių pilaite:


Vaizdas už lango alsavo gaiva ir ramybe. Pasaka! Iškišęs nosį pro langą įkvėpiau galingą oro gūsį ir pasišiaušiau iš malonumo. Žiūrėjau į tolį, į žydrą dangų, dėkojau Dievui už kelionę ir mintyse jau vaikščiojau po Romą.


Nepraėjus nė dviem valandom mano vaizdiniai virto tikrove. Pirmasis objektas - Navonos aikštė (Piazza Navona):


Tai, kad ši aikštė yra gražiausia Romos barokinė aikštė, tai, kad  jos vietoje dar I a. buvo antikinis stadionas kuriame varžėsi atletai, vykdavo vežimų lenktynės ir kitokie sporto renginiai, tai, kad aikštėje trykštantis Keturių upių fontanas yra Bernini, didžiausio po Mikelandželo Europos skulptoriaus darbas ir daugelį kitų įdomių dalykų sužinojau iš vietinės gidės Anos lūpų:


Ana prie mūsų grupės prisijungė būtent čia, Novanos aikštėje ir buvo šalia mūsų visos ekskursijos po Roma ir Vatikaną metu. Anai galėčiau skirti visą atskirą įrašą, nes tai  tikrų tikriausias savo profesijos mikelandželas, tai žmogus kuris dirbą tik todėl, kad darbas jam teikia malonumą:


Anos tėtis italas, o štai mama - grafų Tiškevičių palikuonė. Jos vyras buvęs Italijos pramonės ministras ir antikinių daiktų kolekcionierius, kurio milžiniškos kolekcijos važiuoja po visą pasaulį. O ir pati Ana savo kolekcijoje turi papuošalų kuriems virš 2000 metų! Ši moteris yra apkeliavusi kone visą pasaulį, bendravusi su begale žinomų žmonių. Tai žmogus turintis nepaprastai platų akiratį ir žinių bagažą. Džiaugiuosi, kad šiais savo turtais ji nešykštėdama dalinosi su mumis. Džiaugiuosi, kad pažinau šią moterį ir, kad jos dėka Roma, o vėliau ir Vatikanas nušvito pačiom gražiausiom spalvom.

Sisipažinę su Navonos aikšte siaurų gatvelių labirintais patraukėm link romėnų inžinerijos stebuklo Panteono. Pakeliui  Roma gyveno sau įprastą gyvenimą: kavinės, restoranai, parduotuvės: 


Ir žmonės... bandantys išvilioti mūsų pinigus :)


Panteonas - geriausiai išsilaikęs senovės Romos pastatas, iškilęs dar I a. Jį pamačius užgniaužė kvapą. Autentika rėmė prie sienos ir spaudė krūtinę. Ranka paliečiau koloną ir mintimis nukeliavau į senovės Romos laikus:
   

Labiausiai panteonas žavėjo iš vidaus ir ypač savo kupolu. Sunkiai suvokiama, kaip anais laikais žmonės galėjo sulipdyti tokią milžinišką ore kabančią konstrukciją. Šviesa į vidų patenka tik pro kupolo viršuje esančią apskritą angą.  Žiūrint į angą apima jausmas lyg kažkas iš viršaus tave stebi:


Toliau vieta, kur metamos monetos tam, kad vėl sugrįžtum - Trevi fontanas. Tai didžiausias ir garsiausias Romos fontanas:


Ši vieta turi kažkokią ypatingą aurą. Ne veltui žmonės neskuba palikti šios vietos ir ilgiau čia užsibūna. Ilgiau pabuvome ir mes.

Geras laikas bėga greitai, net nepastebėjom, kaip praėjo pusė dienos. Jau ir kirminukas pradėjo graužti. Šalia fontano gavom 40 min. laisvo laiko. Laiko nedaug, tad alkį malšinom fontano pašonėje esančioje greito maisto kavinukėje:


Na, apie picos skonį čia ir Lietuvoje (laaabai populiariose picerijose) aš nekalbėsiu. Ne ta tema, o ir tikriausiai, net ir tie kas nebuvo Italijoje ir neragavo tikros itališkos picos nujaučia ką pasakyčiau.

Gerai, kad pasistiprinau, nes tolesnis vaizdas - antikinis centras, kuris atsivėrė mums prieš akis išnirus iš siauros senamiesčio gatvelės būtų nuo svaigulio išvertęs mane iš kojų. Nors ir taip vos nepakilau į orą, kaip balionas nuo užplūdusių emocijų:


Venecijos aikštė su didingu, baltuoju Viktoro Emanuelio II paminklu, esanti antikinio centro pradžioje, mane sužavėjo. Nors anot kai kurių ekspertų ir meno kritikų, šis 1885 - 1911 metais statytas paminklas stovi netinkamoje Romos vietoje ir nedera prie šalia esančių antikos paminklų. Man asmeniškai, jeigu ką, jis tiko, patiko ir visiškai vaizdo negadino :)

Ganant akis po išlikusius Romos forumo griuvėsius nesunku įsivaizduoti buvusios Respublikos ir Imperijos galybę.  Prieš akis atgyja didybe alsuojantis antikinis miestas knibždantis orių romėnų su šventyklomis, triumfo arkomis, bazilikomis, paminklais, imperatorių rūmais:


Antikinę ekskursijos dalį vainikavo... Kas?...Na, žinoma Koliziejus:


Didžiausia ir seniausia pasaulyje žmonių ir žvėrių skerdynių vieta. Vien per Koliziejaus atidarymo renginį užmušta daugiau nei 9000 žvėrių!


Koliziejaus viduje yra iliustruotos medžiagos ir maketų kurie padeda suvokti, kaip funkcionavo ši galinga pramogų ir mirties mašina talpinusi apie 50 000 žmonių:


Laikas skirtas Romai negailestingai ištiksėjo. Šiame įraše pateikiau toli gražu ne viską ką mačiau ir patyriau, o tik ryškiausius epizodus. Dar daug epizodų, kurių neaprašiau liko „už kadro“:


Su Roma atsisveikinam ir keliaujam į Vatikaną.

Vatikanas
(5 kelionės diena)

Vatikaną, kuriame praleidom apie pusdienį, man primins šis mielas kryželis:


Kryželį įsigijau už šių galingų mažiausios pasaulyje valstybės sienų:


Palei vieną sieną driekėsi didelė žmonių eilė. Visi jie, tame tarpe ir mes, laukėm kol atsivers Vatikano muziejų vartai:


Maždaug po valandos eilėje, kurią nuolat atakavo įvairaus plauko spekuliantai įkyriai siūlantys įsigyti įvairius religinius daiktus, mums pavyko įžengti į akylai saugomą Vatikano teritoriją:


Viduje prie mūsų prisijungė vakarykštis mūsų mikelandželas - Ana, kuri nedelsiant pradėjo savo darbą:


Toliau į detales nesivelsiu, nes aprašyti vien tai, ką matėme ir ką pasakojo Ana reikėtų daug laiko. Kaip ne kaip, susipažinome su viena iš didžiausių pasaulyje meno kūrinių kolekcijų. Alsavome ir aikčiojom šalia žinomiausių meno kūrinių:


 o kai kuriuos lietėm tiesiog ranka:

  
Viskas, kas turi pradžia, turi ir pabaigą. Išėję iš muziejaus atsisveikinom su Ana. Jos eleganciją primins net ir rausvais žiedais nusėta šakelė, su kuria ji mums grakščiai rodydavo kelią:


Ekskursiją po Vatikaną baigėm Šv. Petro aikštėje (Piazza San Pietro), šalia pagrindinės Romos ir pasaulio katalikų šventovės Šv. Petro bazilikos. Aikštėje tvyrojo ką tik pasibaigusių mišių, kurias aukojo pats popiežius Pranciškus, atmosfera. Oras pulsavo ramybe, o vidus palaima:


Patekti į bazilikos vidų neleido laikas ir milžiniška eilė. Tiesa, kai kurie mūsų „neklaužados“ buldozeriškai mandagiu principu „be eilės“ prasibrovė į vidų ir liko sužavėti bažnyčios prabanga ir puošnumu. Kadangi mes su žmona buldozeriu važinėti nemokam :), tai ramiai pasivaikščioję po aikštę patraukėm pasižvalgyti po šalimais pūpsančias religinių suvenyrų parduotuves:


Visai šalia aikštės esančiose parduotuvėse kainos kandžiojasi, o štai paėjėjus vos kelis šimtus metrų tolėliau - kainos keliskart mažesnės. Mes apsisuvenyravome Via Del Mascherino g. 29, įsikūrusioje Soprani parduotuvėje:


Saulutė leidos vakarop, o kelionė galop. 15.30 val. taria „Arrivederci Roma“ pajudėjom link paskutinio kelionės tikslo - Venecijos - romantiškiausio pasaulyje miesto.

Venecija
(6 kelionės diena)


Paprastai kam nors gražiam einat į pabaigą apima lengvas liūdesys. Šiuo atveju, tai labiau liečia Veneciją, nei mūsų kelionę. Mes tai ką, sugalvosim, apsisuksim ir vėl mausim į kokią nors šalį, vėl šokinėsim iš laimės ir sproginėsim nuo naujų potyrių ir šampano purslų, o štai Venecija... ją vargu ar kas jau beišgelbės, o tuo labiau atkartos. Kaip bebūtų gaila, bet šis miestas skęsta ir skęsta, kaip Titanikas su muzika ir visu neįkainuojamu turtu:



Besilankant šiame nepaprasto grožio mieste-pasakoje manyje maišėsi dvejopi jausmai: žavesys, nuostaba, euforija pynėsi su liūdesiu ir gailesčiu. Grožėjausi ir negalėjau, nenorėjau patikėti, nors suvokiau, jok visą tai ką matau yra laikina ir greitu metu neišvengiamai nugrims po vandeniu. Nors beje žemėje viskas laikina ir viskas su laiku prapuls, bet čia Venecijoje - čia ir dabar - tas laikinumas, trapumas ypatingai jaučiasi. Galbūt tik šis, šiam miestui būdingas pojūtis, kartu su galybe meno ir architektūros turtų ir daro Veneciją tokią vienintelę ir nepakartojamą į kurią norisi sugrįžti dar kartą.


Į Veneciją pirmyn-atgal apie 20 min. plaukėm laiveliu - vandens autobusu, nes kito kelio ten pakliūti paprasčiausiai nėra:


 Tik išlipusius ant kranto mus pasitiko šmaikščios „Berluskoni-makaroni“ merginos:


Toliau begalę karnavalinių linksmybių atlaikiusi Šv. Morkaus aikštė (Piazza San Marco) su balandžiais, elegantiškom kavinėm ir orkestrais po atviru dangumi bei viena didingiausių Europoje Šv. Morkaus bazilika (Basilica di San Marco):


Prašom susipažinti su vienos prabangiausių Venecijos kavinių kainom. Man labiausiai patiko kavos (stulpelis kairėje):


Jau ko, ko, bet kavinių, kavinukių ir parduotuvių, parduotuvėlių Venecijoje galybių galybė:


Nardydami pro siauras gatveles negalėjom spėti visko sužiūrėti - aukštyn, žemyn, į kairę, į dešinę - vis kas nors traukia, vis kas nors kabina akį:


Garsusis pačiame miesto centre stovintis Rialto tiltas, Atodūsių tiltas, Dožų rūmai su krantine:


Greitai, oi kaip greitai išmušė 13.00 valanda ir laikas skirtas Venecijai bei aplamai Italijai ištiksėjo. Kelionė baigėsi. Ir aš jau baigsiu šį įrašą, o baigdamas pasikartosiu tai ką jau sakiau jo pradžioje: neįmanoma  perduoti Italijos grožio, didybės, elegancijos, grakštumo, kvapų, spalvų ir skonio įvairovės. Šią šalį reikia pajusti širdimi. Man tai pavyko ir esu laimingas.

Už tai dėkoju kelionių organizatoriui „Guliverio kelionės“ ir kelionės vadovei Akvilei, už puikiai suorganizuotą kelionę „Klasikinė Italija“. Tai buvo antra mano kelionė (pirma Viena-Praha-Budapeštas) su šiuo organizatoriumi ir antrą kartą vykusi. Dėkoju kolektyvui, su kuriuo praleidau 7 nepakartojamas dienas. Dėkoju vairuotojams, kurie saugiai pargabeno mus atgal į Lietuvą. O labiausiai dėkoju savo žmonai Editai, be jos nebūčiau pažinęs ir pamilęs Italijos. Kelionė į Italiją buvo jos svajonė, kuri išsipildė jos gražaus gimtadienio proga. Džiaugiuosi už tai. Dėkoju ir jums, kurie  iki galo perskaitėt šį įrašą. Vadinasi ne veltui stengiausi :) Linkiu, kad ir jūsų svajonės pildytųsi kelionių pavidalu ir ten, kur labiausiai trokšta jūsų širdis.

Patiko įrašas? Prenumeruok PAVARYK! naujienas
Dalinkitės:  

8 komentarai :

  1. Anonimiškasliepos 18, 2014

    Dėkoju, jums už nuostabias akimirkas ir širdžiai mielus prisiminimus, daugiau tokių šiltų žmonių ir gyvenimas bus nuostabus. Sėkmės. Taip ir toliau. :)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Anonimiškaskovo 03, 2015

    Dziaugiosiu Darius,kad jus su Edita apsilanket Roma.Jus pamatet super vaizdus,Italija ne galima pamatit su ekskursija. Stebiek kaina skridziui,rezevuok,,o paskui surasi vesbuti, ....o is ten galiesi planuot savo sieimos kielione. Gali pamatit Neapoli,Sorento,,...ancija...,Sicilijoj labai daug idomiu dalyku galima pamatyt

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Sutinku, galima ir taip keliauti. Būtent tokiu principu šių metų pradžioje į Italiją keliavo mano dukra su draugu. Susidarė kelionės planą, internete susirado ir rezervavosi tinkamus viešbučius, nusipirko bilietus į abi puses lėktuvu ir išskrido. 10 dienų praleido Italijoje: Milanas, Lecco, Piza, Venecija, Sperlonga, Roma. Įspūdžių kalnai.

      Panaikinti
  3. Liux, regis smagiai pasibuvot!:) Mes irgi ruošiamės judėti ten, bet neapsisprendėm ar susiplanuoti patiems ar imti jau paruoštą poilsinę/pažintinę kelionę..

    AtsakytiPanaikinti
  4. Man labiau prie širdies poilsinės kelionės. Jūsų kelionė atrodo buvo labai įspūdinga. :) Kartais sunku išsirinkti kelionę, kai keliauji su šeima ir vieni nori vieno, o kiti kito... :)

    AtsakytiPanaikinti
  5. Karolis Vaitkusvasario 16, 2017

    Nesuprantu, kaip žmonėm gali patikti poilsinės kelionės... Visų pirma, tai yra labai brangu, visų antra, gulėti visada dieną pliaže juk taip neįdomu... Daug paprasčiau yra tiesiog pasirinkti pigius skrydžius - nukeliauji pigiai ir kelione susiplanuoji būtent tokia, kokios nori, pamatai tai, ko iš tiesų trokšti.

    AtsakytiPanaikinti
  6. Puiki šalis, keliaučiau ir keliaučiau. Iš Lietuvos pakankamai pigūs skrydžiai tiesiogiai į Milaną ir Romą, išsinuomoji automobilį ir pirmyn ...

    AtsakytiPanaikinti