2011-04-17

, ,

Naujametinė kelionė Praha-Viena-Budapeštas - įspūdžiai sugrįžus. 3 dalis - Budapešto zoologijos sodas

I dalis po šia nuoroda, II dalis po šia nuoroda, o žemiau tęsinys :)

Iš viešbučio link Budapešto išvykstam 10.00 val.
Atvykę į Budapeštą dalinamės į dvi stovyklas - vieni traukia į terminių vandenų parką, kiti į didžiausią centrinės Europos zoologijos sodą. Mes su žmona traukiam į sodą, nes įdomu palyginti su Kauno.


Įžengę pro parko vartus ir susidūrę su tyla pagalvojam: "Ką mes čia veikiam? Juk žiema, sniegas, šaltis.... dauguma gyvūnų bus pasislėpę...".

Susipažinę su teritorijos planu, traukiam link pirmo uždaro objekto. Pakeliui sutinkam sušalusius po stogeliu susispietusius paukščius:


Susižvalgom su žmona - mintys vienodos: "Padarėm kvailystę pasirinkę kelionę į zoologijos sodą. Sušalusių gyvūnų vaizdai džiuginti negali".

Vaizdas kurį išvystame pirmame uždarame objekte (ir kvapas) dar labiau varo į neviltį:


Aš pradedu pykti: "Po paraliais kas per netvarka?!. Kauno zoologijos sodas nors ir varganas, bet nepalyginamai tvarkingesnis, o čia kažkokia gyvūnų koncentracijos stovykla".

Bet, bet, bet... bet neveltui sakoma, kad neperšokęs griovio nesakyk "op". Tai ką toliau išvystame šimtą kartų teisina ir net viršija mūsų lūkesčius.

Įdomybės prasideda tik įžengus į pirmo uždaro paviljono vidų, kur mus pasitinka šiluma, išpuoselėta įvairi augalija ir laisvai tarp žmonių ropinėjantys, šokinėjantys, lakstantys ir skraidantys gyvūnai. Beja Budapešto zoologijos sode uždarų paviljonų didelė galybė, juose pristatoma atskirų žemynų, teritorijų ir net valstybių (pvz. Indijos) gyvūnija ir augalija.
Įdomiausia tai, kad kai kuriuos gyvūnus galima laisvai liesti rankomis! Susidaro toks įspūdis, kad tai net būtina :)





Tiesa ne visi gyvūnai buvo draugiškai nusiteikę mūsų, o ypač mano atžvilgiu. Pavyzdžiui vienas mėlynas paukštis, dydžio sulig kalakutu, praskrido pro mane sparnu užkabindamas man veidą:


Paskui mane einančios moterys pamačiusios tokį paukščio skrydį net suklykė iš išgąsčio ir apsisukusios spruko atgal, o paukštis tuo metu nutūpė visai šalia manęs ant grindų. Iki išėjimo durų, pro kurias ką tik išėjo žmona, 3 metrai, o tarp manęs ir durų - bebaimis "kazuaras". Aš stoviu kaip įbestas ir nežinau ką daryti. Nepažįstu šito paukščio, tad nežinau ko iš jo tikėtis. Stoviu nejudėdamas ir tiek. Ir kai tik paukštis nutipena man už nugaros aš vienu žingsniu įveikiu 3 metrų atstumą ir kaip žaibas neriu pro duris : ))) ...Ir papuolu pas gorilas...

Gorilų šeima (tėvas, motina, sūnus ir prieš metus gimęs kūdikis) gyvena didelėje 400 kv.m patalpoje ir ačiū Dievui už stiklo :):



Spoksoti į gorilas galėjom nors ir visą dieną - geresnį realybės šou vargu ar kur daugiau pamatysi, bet žiū į laikrodį, o iki laisvo laiko pabaigos tik 0,5 valandos, tad laikas keliaut prie autobuso, o aplankyta tik 1/3 dalis sodo. Gaila. Kol dar turim šiek tiek laiko greitai bėgam pas begemotus:



Trumpam įkišam nosis pas žirafas, raganosius bei dramblius.... ir viskas, laiko daugiau nėra. Traukdami link autobuso dar spėjam paglostyti kupranugarius:


bei užmesti akį į baltojo lokio rezidenciją:


Įspūdžiai nepakartojami nors ir ne viskas liko apžiūrėta. Pretekstas sugrįžti? Galbūt, bet tik vasarą ir su vaikais, nors ir žiemą čia yra ką veikti...

14.00 val. mes jau autobuse ir toliau mūsų laukia pažintis su Budapeštu bei kelionė atgal į Lietuvą, bet apie tai jau kitame įraše.

I dalis po šia nuoroda, II dalis po šia nuoroda

Patiko įrašas? Prenumeruokite PAVARYK! naujienas
Dalinkitės:  

1 komentaras :

  1. Ačiū už pasidalinimą kelionės įspūdžiais. Kaip tik svartom apie naalogiško maršruto naujametinę kelionę ir Jūsų įrašai, manau, padės apsispręsti :)

    AtsakytiPanaikinti