Visa tai ir aš patyriau. Gavau ir į krutinę "grudaką" šimtus kartų - rėkdavo "Grud k smotru!", ir į užpakalį iš taburetės, atsispaudimus šimtais per dieną tekdavo daryti arba "Pryzok desanta" - pritūpimus su šuoliuku stojantis su sunertomis už galvos rankomis.
Pas mus dalinyje dar buvo populiarūs "senių" švilpavimai - sušvilps senis ir turi bėgti kuo greičiau pas jį. Jis tuo metu skaičiuoja. Kai atbėgi - gauni į krutinę tiek kartų kiek jis suskaičiavo kol tu bėgai pas jį, o po to dar liepia padaryt jam pavyzdžiui arbatos puodelį.
O aš nepatyriau nieko panašaus. Po to, kai vienas po incidento atatupstas "atsisėdo" ant žemės, kažkodėl niekas nebeišdryso prieš mane pakelti rankos :). Poliarne tarnavau.
Evaldai, vienas ir nuo mano rankos buvo atsisėdęs (aš irgi buvau kietas riešutėlis), tai buvau visų senių iškviestas į "lenkomnatą", ten man pasiūlė rinktis arba gyventi pagal "ustavą" arba pagal "dedovščinos" įstatymus. Kito kelio nebuvo - privalėjau rinktis "dedovščiną", nes priešingu atveju būčiau negyvai užvaikytas. Bet po incidento su manim seniai atsargiau elgdavosi, pradėjo šiek tiek gerbti.
Jo, aš taip pat buvau iškviestas į triumą. Nepatiko, kad mus - jaunuosius jūreivius vien sriuba (skysčiu) buvo sumanę maitinti, o patys tirščiais - bulvėmis, mėsa... Na, turbūt taip buvo iki manęs, o man tai nepatiko... Ir įsiplieskiau. Su skysčiais lėkštes sustūmiau seniams, o nuo senių lėkštes perstūmiau jauniesiems ir paraginau valgyti. Visi kaip užburti valgė tylėdami. Bet dar tą patį vakarą iškvietė į triumą. 24 ten buvo. Bet užteko, kaip sakiau, vieną pasodinti o kitiems tik paaiškinti situaciją ir to užteko mano džiaugsmui. Iš ten išėjau nepaliestas, o ir po to nereikėdavo nei sargyboj būti, nei kam patarnauti... Ir dar, jokios dedovščinos neliko :) Maistas vienodai, kinas, sportas vienodai visiems:)Net keista, kai pagalvoji, kiek daug gali paprasti žodžiai :)
ir siūlau pasižiūrėti smagų filmuką pavadinimu 'Dedovshchina' http://www.youtube.com/watch?v=xHIO711GbY4
AtsakytiPanaikintiAčiū, bzhyk, pažiūrėjau. Štai aktyvi "Dedovshchina" http://www.youtube.com/watch?v=xHIO711GbY4
AtsakytiPanaikintiVisa tai ir aš patyriau. Gavau ir į krutinę "grudaką" šimtus kartų - rėkdavo "Grud k smotru!", ir į užpakalį iš taburetės, atsispaudimus šimtais per dieną tekdavo daryti arba "Pryzok desanta" - pritūpimus su šuoliuku stojantis su sunertomis už galvos rankomis.
Pas mus dalinyje dar buvo populiarūs "senių" švilpavimai - sušvilps senis ir turi bėgti kuo greičiau pas jį. Jis tuo metu skaičiuoja. Kai atbėgi - gauni į krutinę tiek kartų kiek jis suskaičiavo kol tu bėgai pas jį, o po to dar liepia padaryt jam pavyzdžiui arbatos puodelį.
O aš nepatyriau nieko panašaus. Po to, kai vienas po incidento atatupstas "atsisėdo" ant žemės, kažkodėl niekas nebeišdryso prieš mane pakelti rankos :). Poliarne tarnavau.
AtsakytiPanaikintiEvaldai, vienas ir nuo mano rankos buvo atsisėdęs (aš irgi buvau kietas riešutėlis), tai buvau visų senių iškviestas į "lenkomnatą", ten man pasiūlė rinktis arba gyventi pagal "ustavą" arba pagal "dedovščinos" įstatymus. Kito kelio nebuvo - privalėjau rinktis "dedovščiną", nes priešingu atveju būčiau negyvai užvaikytas. Bet po incidento su manim seniai atsargiau elgdavosi, pradėjo šiek tiek gerbti.
AtsakytiPanaikintiJo, aš taip pat buvau iškviestas į triumą. Nepatiko, kad mus - jaunuosius jūreivius vien sriuba (skysčiu) buvo sumanę maitinti, o patys tirščiais - bulvėmis, mėsa... Na, turbūt taip buvo iki manęs, o man tai nepatiko... Ir įsiplieskiau. Su skysčiais lėkštes sustūmiau seniams, o nuo senių lėkštes perstūmiau jauniesiems ir paraginau valgyti. Visi kaip užburti valgė tylėdami. Bet dar tą patį vakarą iškvietė į triumą. 24 ten buvo. Bet užteko, kaip sakiau, vieną pasodinti o kitiems tik paaiškinti situaciją ir to užteko mano džiaugsmui. Iš ten išėjau nepaliestas, o ir po to nereikėdavo nei sargyboj būti, nei kam patarnauti... Ir dar, jokios dedovščinos neliko :) Maistas vienodai, kinas, sportas vienodai visiems:)Net keista, kai pagalvoji, kiek daug gali paprasti žodžiai :)
AtsakytiPanaikinti