Štai šią gražuolę taurę gruodžio 17 d. gavau už "Vilniaus legiono" mėgėjų smigio čempionate iškovotą II vietą:
O čia "Mėgėjų lygos" prizininkai (antras iš kairės esu aš):
Iš kairės: Darius Brokartas (I vieta ir daugiausiai, 6 kartus, įbedęs 180 -tukų ), Darius Kairaitis (II vieta ir greičiausiai užsidaręs su 15-ta strėlyte), Žilvinas Gaižutis (IV vieta ir daugiausiai už kitus užsidaręs per bulių - 7 kartus), Vladimir Siravatsky (III vieta), Slava Savkoit (užsidaręs nuo didžiausio skaičiaus - 134, VII vieta).
Smigiu susidomėjau šių metų pradžioje. Įsitraukiau ir visa širdimi pamilau šį žaidimą. Tai įdomus, azartiškas ir draugiškas sportas. Bendruomenė nedidelė, bet labai nuoširdi.
Neturinčius ką veikti laisvalaikiu :) kviečiu prisijungti prie mūsų. Patikėkite tai vertas dėmesio užsiėmimas.
Mane pažįstamas (Artūras Kontorovičius) 1,5 metų įkalbinėjo eiti žaisti. Galvojau: "Kur? Mėtyti strėlyčių? Nesąmonė!". Bet kai atėjau... užsikabinau iš karto. Tai tikrai kabinantis užsiėmimas. DARTS veža kaip reikiant!
Norintiems paaiškinsiu taisykles ir pamokysiu pradmenų :)
O čia pažiūrėkite kaip žaidžia geriausias pasaulyje darts žaidėjas anglas Phil Taylor:
Jau beveik metus iš paveikslėlyje pažymėtos vietos į mano blogą ateina lankytojas (-ja). Norėčiau, kad man ir kitiems šio blogo lankytojams šis (-ši) paleistų bent kokią žinią :)...
Gerbiamasis (-oji), parašyk komentaruose kas tu esi, ką tu ten darai? Mums visiems bus įdomu su tavimi susipažinti.
Ups, kreipiuosi kaip į kokį viršžeminį ufonautą :) Parašyk ką nors.
Šiandien mačiau "Avatar'ą" (Įsikūnijimą). Pirmą kartą žiūrėjau meninį 3D vaidybinį filmą. Prieš keletą metų žiūrėjau 3D dokumentinį filmą apie Titaniką. O Palangoje kelis metus iš eilės - 4D erdvinio vaizdo animaciją pagražintą kvapais, oro srovėmis ir vandens lašais. Tad erdvinio vaizdo žiūrovu-naujoku savęs vadinti negaliu.
Vingis Net nežinau kokiu pavadinimu mano labiausiai lankomas kino teatras šiandien vadinasi. Aš jį vadinau, vadinu ir visais laikais vadinsiu - "Vingiu". Vilniuje, "savanoriuose", priešais "Rimi" jis yra. Jame šiandien 2-trą Kalėdų dieną 12 val. buvo masė žmonių. Gavau bilietus vos ne paskutinis - priartėjęs prie kasos galvojau: "Nafik sėdėti kažkur toli, ar iš krašto, geriau nusipirksiu bilietus vėlesniam seansui, bet į normalią vietą". Bet... dėja, kasininkė parodė vėlesnio seanso vietas - jose dar daugiau išparduotų vietų. Tad vėluodamas 10 min. (ai, juk pradžioje visada rodoma reklama ir anonsuojami nauji filmai) nusipirkau bilietus pačiame salės viršuje iš krašto.
Akiniai Kadangi filmas 3D prie įėjimo į kino salę visiems buvo įduoti specialūs akiniai (vaikinukas prie durų iš dėžės dalino) - storo raudono rėmo, sunkiasvoriai su ankstesniais lengvučiais iš balto popieriaus nėra ko lyginti.
Gavęs sunkius akinius dviejų su puse valandos trukmės filmą žiūrėjau vienu pirštu prilaikydamas akinių rėmelį. Kadangi kino teatro kėdės buvo patogios jose įsitaisiau kaip norėjau - šonu, pusiau gulom atsirėmęs į atlošą dešinės rankos pirštu vis taisiau smunkančius akinius.
Salė Kadangi filmą žiūrėjau sėdėdamas priešpaskutinėje eilėje iš krašto (1 salė, 20 eilė, 16 vieta) nepajaučiau visų 3D efektų malonumų. Vaizdas ekrane buvo per mažas - nesijaučiau apgaubtas vaizdo. Specialūs žiūrovų akims paganyti ir kūnui pavirpinti artimi vaizdo efektai, kurių filme buvo daug, manęs neveikė, nes buvau per toli nuo ekrano.
Į tokias visu pajėgumu neveikiančias vietas bilietų geriau visai nepirkti. Galima aišku ir jose filmą žiūrėti, bet juk ir su gumine moterim mylėtis ir jausti malonumą galima... aišku ne visiems :)
Titrai Nesuprantantiems anglų kalbos bus šiek tiek nepatogu stebėti erdviniame vaizde vaizduojamų detalių, nes skaitant išverstą ir titrais parašytą tekstą sudėtinga vienu kartu stebėti supančią atmosferą.
Filmo pradžia Pavėlavau į pradžią 5 min. Bet jeigu būčiau pavėlavęs 10, 15, ar net 20 min. - neprašaučiau pro šalį - filmas paprastas savo siužetu ir lengvas įsikirtimu į veiksmą. Siužetas Siužetas paprastas - blogis prieš gėrį. Blogi žmonės kovoja prieš gerus padarus iš kitos planetos. Filmo pagrindas yra meilė. Meilė nugali blogį. Štai ir viskas. Visą filmo sėkmę lemia skaitmeniniai vaizdo efektai. Jie yra efektingi. Dar neteko matyti geriau.
Kitais metais žadu remontuoti medinį prieš šimtą metų dar senelio statytą namą. Stovis jo neblogas, gyventi galima, bet nieko nedarant vėliau atsiras dar didesnių problemų.
Dabar reikia stogo dangą perdengti, apšiltinti sienas, pastogę ir grindis, fasadą dailylentėm apkalti, viduje pečių sutvarkyti arba nugriovus naują su židiniu pastatyti, langus, duris pakeisti. Gerai būtų bent tiek per ateinančius metus padaryti. Vėliau lauks aplinka.
Dabar, kai už lango spaudžia šaltis, patogu komplektuoti medžiagas. Pradžioj nusprendžiau išsirinkti šiltinimo medžiagą. Įrašęs į Google "Seno medinio namo apšiltinimas" iškart pirmame puslapyje užsikabinau už "YouTubinės" vaizdo medžiagos:
Įdomi detalė: skirtingose šalyse ekovata turi įvairius bendrinius pavadinimus: celiuliozinė vata, celiuliozinė vilna, ekovata, ekovilna. "Ekovatos" pavadinimu apšiltinimo medžiaga vadinama tik Lietuvoje, Latvijoje, Rusijoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje. O pavadinimas "Ekovata" Lietuvoje bendriniu tapo dėka entuziastų 1993 metais Kauno raj. pradėjusių celiuliozinės vatos gamybą. Kaip pagalvoji galėjo būti ir kitaip. Šautų jiems tada į galvą mintis naują šiltinimo medžiagą pavadinti pavyzdžiui "ekovilna" ir visi dabar ją taip ir vadintu. Ups.. aš jau truputį nuo temos nutolau :) Grįžtam atgal.
Taigi, susipažinęs ir apdorojęs surinktą informaciją nusprendžiau sodybą šiltinti ekovata. Kodėl? Todėl, kad joje daugiau nei kitose apšiltinimo medžiagose radau teigiamų savybių. Jeigu kas iš skaitančiųjų turi svarių įrodymų prieš ekovatą pasisakykite apačioje šio įrašo esančiame komentarų lauke.
Kitas iškilęs klausimas: kuriai bendrovei patikėti šiltinimo darbus? Lietuvoje radau ne vieną firmą (čia, čia, čia, čia) šiltinančia namus ekovata. Visos jos paskambinus telefonu (kai kas el. paštu) panašiai atsakė į tuos pačius klausimus: Kokia kaina?; Per kiek laiko atliks darbus?; Ar skaičiuoja atvažiavimą? ir t.t.), visų atsakymai buvo panašūs, visi sutiko derėtis ir nuleisti kainą, visi garantavo kokybę ir akcentavo, kad jie yra geriausi. Visi vienas ant kito truputį švelniai "pavarė" :).
Galiausiai pasikrapštęs pakaušį turėjau priimti geriausią sau sprendimą. O jis yra toks - sodybą šiltinsiu lietuviška ekovata, o šiltinimo darbus patikėsiu lietuviškos ekovatos gamintojams. Kodėl? Na jau vien iš patriotiškumo, sunkmečio laiku (ir ne tik) geriau duoti uždirbti saviems. Ar ne tiesa?
