Apie mane:

Esu Darius Kairaitis. Gyvenu Trakuose. Bloginimo virusu užsikrėčiau 2007 m. pradžioje. Ne laisvalaikiu dirbu vaizdo gamybos srityje: organizuoju, prodiusuoju vaizdo klipų, reklaminių, prezentacinių bei dokumentinių filmų gamybą. Vadovauju bendrovei kuri be vaizdo gamybos dar teikia vaizdo sklaidos internete paslaugas.


Turite pasiūlymų, klausimų rašykite: dkairaitis (eta) gmail.com
Būsiu dėkingas už pastebėtas klaidas.

Gimimo metai: 1970
Pomėgiai: filmavimas, montažas, kinas, teatras, modeliavimas, fotografavimas, žūklė, grybavimas, skaitymas, bloginimas, darts (smiginis)
Rašytojai: John Irving, Salman Rushdie, Ernest Hemingway, Erich Maria Remarque, Victor Hugo
Muzika: Chris Rea, Eric Clapton, Johnny Cash,Queen

, Pink Floyd, AC/DC, Ozzy Osbourne,The Pogues, Red Hot Chili Peppers, Borisas Grebenščikovas, Viktoras Cojus

Man visiškai nepriimtinas standartizuotas gyvenimo modelis. Yra žiauriai nuobodu ir neįdomu gyventi "pagal grafiką", "pagal taisykles", "pagal normas". Aišku ne visas taisykles tai liečia. Pvz. pakakojus nusivalyti užpakalį, kad nesmirdėtum privalai. Tai taisyklė. Nors ne būtina. Kai kurie gyvena su nevalytu ir jiems gerai... Gal ir pats kada taip gyvensiu...

Taisyklės kurias numato įstatymai - šventas dalykas. Būtina jų laikytis. Nors kai kurios kelia juoką, bet ...taisyklės, jų laikytis reikia.

Gerai. Tai kas būtina pagal Dievą, įstatymą ir sąžinę atidedam į šalį. Pakalbam apie tai kas lieka. O lieka labai daug. Lieka visas gyvenimas. Ir nėra absurdiškesnio dalyko pasaulyje kai imti tai kas lieka ir įsprausti į dar vienas pačių sugalvotas taisykles, pačių sukonstruotus rėmus. Susikurti sau klišes ir pagal jas gyventi.

Žmogus yra laisvas. Šiandien man patinka rokas. Rytos gal būt susižavėsiu popsu. Šiandien patinka krepšinis - rytoj gal būsių didžiausias futbolo fanas. Kodėl turėčiau save uždaryti tam tikrame rate?


Man patinka tai kas "veža", tai kas netikėta ir žavu. Man patinka žmonės kurie "pavaro" (gerąja šio žodžio prasme). Ir nebūtinai, kaip pas mus įprasta sakyti - charizmatiniai. Tai gali būti paprasti, bet be klišių gyvenantys žmonės. Paprasčiausiai jie į gyvenimą žiūri kitu kampu. Gyvenimas jiems kaip žaidimas, kaip linksma komedija (toks jis iš tiesų ir yra). Gyvenimas be tokių žmonių būtų kaip liūdna pasaka. Būtent liūdnos pasakos motyvais ir gyvena tie kurie į gyvenimą žiūri rimtai. Mažiausia nesėkmė ir šie žmonės kraustosi iš proto - griūna jų gyvenimas. Nereikia per daug rimtai žiūrėti į tai kas aplinkui vyksta. Nereikia savęs sprausti į kažkokius rėmus.

Profesorius Donatas Katkus yra sakęs:

Kai žmogus kiaurą dieną atlieka tą patį judesį, susidaro tam tikros elgesio klišės, specifiniai santykiai, ir mes gyvename susvetimėjusiame sustingusių normų, įpročių, standartizuotų santykių pasaulyje...

Patinka tokie žmones kaip Katkus. Jo požiūris į gyvenimą yra teisingas. Niekada nepamiršiu jo įspūdingo buldozerių koncerto Trakų smėlio karjere...
Trūksta Lietuvoje tokių žmonių kaip profesorius. Trūksta buldozerių koncertų. Dėl to tokią kraupią savižudybių statistiką ir turime. Draivo gyvenime mažai.

Atsikratę klišių, ištrūkę už apsibrėžto rato ribų tapsime laimingesniais. Ne tik patiems bus geriau, bet ir Tėvynei - sumažės savižudybių skaičius... Pavarom!