trečiadienis, liepa 16, 2014

Keptas karšis su žvynų fejerverkais


Tai, keptas karšis. Niam, niam. Seilės tysta... Žiauriai mėgstu keptą žuvį. Keptas karšis man vienas skaniausių. Ruošiamas labai paprastai ir greitai: marinatas, šaldytuvas, miltai, keptuvė ir įkaitintas aliejus. Viskas. Toliau ant stalo garuojanti lėkštė su garnyru, riebaluoti pirštai, čiapsiančios lūpos ir palaima iki dangaus. Ir aišku, karšis skaniausias tik iš keptuvės ir paties pagautas, kaip šioje nuotraukoje :). Na, apie žvejybą, kaip aš gaudau karšius, čia nekalbėsiu, nes tai atskira tema ir kada nors apie tai gal parašysiu.  O porinti apie šio patiekalo gamybą pradėsiu nuo momento, kai į namus parnešamas karšis...

trečiadienis, liepa 09, 2014

Laser tag - lazerių žaidimas. Žaidžiau - patiko. Noriu dar!



Tai ne kadras iš fantastinio veiksmo filmo ir ne suvaidinta emocija, tai Laser tag, lietuviškai - lazerių žaidimas  Vilniuje, Antakalnio Sapeiginės miške. Kadre mano žmona Edita, kuri ką tik  pašauta, skuba prie vaistinėlės pasipildyti gyvybės :). Kas, kas, bet ji tikrai nesitikėjo, kad ją šis žaidimas įtrauks. Atvirai pasakius didelių lūkesčių nepuoselėjau ir aš, kol nesušvilpė teisėjo švilpukas - "Pradedam!"... Tada lyg kas sraigtą galvoje persuko, spyrė į užpakalį ir pripildė visą kūną azarto bei adrenalino:

penktadienis, birželis 27, 2014

Pažintinės kelionės į Italiją - Klasikinė Italija - įspūdžiai. 2 dalis



Pirma dalis po šia nuoroda, o šiame įraše įspūdžiai iš Romos, Vatikano ir Venecijos. Taigi, kelionė įpūsėjo ir mes pasiekėm Romą, kaip jau rašiau pirmoje dalyje, vėlai vakare ir sutemus. Tad kas darėsi aplinkui nelabai matėsi :). Buvom labai pavargę ir tik užėję į viešbutį griuvom miegučio.

antradienis, birželis 10, 2014

Pažintinės kelionės į Italiją - Klasikinė Italija - įspūdžiai. 1 dalis


Atvirai pasakius net nežinau nuo ko pradėti. Įspūdžiai sugrįžus po kelionės netelpa galvoje. Italija mane nužudė. Žodžiais neįmanoma  perduoti jos grožio, didybės, elegancijos, grakštumo, kvapų, spalvų ir skonio įvairovės. Italiją, kaip sakė kelionės vadovė Akvilė, reikia pajusti širdimi. Man pavyko ir esu laimingas, net ir dabar prisiminimai gniaužia kvapą ir virpina širdį.  Ir tegul už krūmų slepiasi visi kritikai, kuriems Venecijos kanalų kvapas riečia nosį ar turistų spūstyje Romoje numintas batas svarbiau už Mikelandželo kūrybą. Galiu nuraminti, nėra ten nei blogo kvapo, nei spūstys trukdo, nors srautas tikrai milžiniškas.Viskas ten gerai jei širdimi priimsi, jei ne, - tai net ir šventos mišios iš Vatikano Šv. Petro aikštės aukojamos paties popiežiaus nepadės. Pasikartosiu dar kartelį - Italiją priimkit širdimi, ne nosimi, batu ar pinigine...

ketvirtadienis, birželis 05, 2014

Kartos



Stebiu šiandien pro balkoną tokį vaizdelį. Kone tekina eina moteris su vaiku. Moteris pirma, vaikas paskui. Vaikui panašu 8 metai, o moteris tiktų jam į seneles. Šast, vaikas stabtelėjo ir pasilenkęs nuo šaligatvio pakėlė tuščią plastmasinį buteliuką nuo coca-colos. Moteris atsisuko ir piktai per petį: "Ką tu čia čia darai?!". Vaikas: "Va, žiūrėk" ir stryktelėjęs švystelėjo buteliuką į netoliese buvusio plastmasės atliekoms skirto šiukšlių konteinerio skylę. "Eik, jau, eik", susinervinus burbtelėjo moteris ir vėl pasileido savo tikslais, o paskui ją  ir vaikis...

Patiko įrašas? Prenumeruok PAVARYK! naujienas

pirmadienis, birželis 02, 2014

Sienų šiltinimas iš vidaus Ekovata


Čia, Olegas - žmogus savo rankomis statantis namą. Man teko lankytis pas jį ir savo akimis stebėti kaip jo namas yra šiltinamas Ekovata. Kadangi Olegas turėjo savos medienos, namą statėsi karkasinį. Pradžioje mąstė namą šiltinti mineraline vata, bet statybos eigoje suprato jog mineraline vata apšiltinti namą bus labai sudėtinga, nes mediena kurią jis naudojo namo statybai džiūdama deformavosi ir surinktas karkasas prarado tikslumą.

Tai, kad išpjautos medienos storis keliais milimetrais svyravo, dar nieko, palyginus su plyšiais ir išsikraipymais, kurie atsirado vėliau surinkus karkasą ir palikus kuriam laikui jam "susivaikščioti".

sekmadienis, kovas 09, 2014

Kibinai. Netikrų, bet skanių Kibinų receptas



Trakus garsina vietinės valdžios skandalai su mafiozu "Narkuša"priešaky, salos pilis, graži gamta su ežerais, na ir žinoma dar Vytauto laikais kartu su karaimais į Lietuvą atkeliavę kibinai - pyragėliai su mėsa arba kaip lenkai turistai vadina "pyrožki s mensem".

Tikri karaimų kibinai yra gaminami iš mielinės tešlos ir būtinai su aviena. Tokių kibinų atvykę į Trakus galite paragauti Kybynlar'e - karaimams priklausančiame tautinių patiekalų restorane arba tiesiog nusipirkti pas pačius karaimus. "Iš namų" kibinai parduodami miestelio gale (Karaimų g.) iškart už Senosios Kibininės esančiame privačiame karaimų name. 

Nuo XIV a. kai Vytautas į Lietuvą atvežė karaimus nutekėjo daug vandens - daug kas pasikeitė ir keičiasi. Taip ir su kibinais. Kaip ir tradicinė, tikroji karaimų kalba švelniai tariant Trakuose "išsigimė" - atsirado trakietiškas akcentas, tik Trakų karaimams būdinga tartis, taip ir kibinai per tą laiką vietinių lietuvių išradingumo dėka įgavo daugybę formų, variacijų ir skonių. 



Pavyzdžiui legendinė Trakų Senoji kibininė šiandien siūlo paragauti net 12 rūšių kibinų-"NEkibinų" su kokiais tik nori įdarais. Beja  būtent Senoji kibininė praėjusio amžiaus 8 dešimtmetyje pirmoji šalyje pradėjo kepti “netikrus”, bet l-a-a-a-bai skanius kibinus. Ir po šiai dienai kepa... Ir keps tikriausiai dar ne vieną šimtą metų, nes daugiau niekas taip skaniai, kaip jie, nemoka kepti :). Aš rimtai. Daug Trakuose esu išragavęs "netikrų" kibinų, bet kibininės man skaniausi.

Tai štai, "Netikrų", bet l-a-a-a-bai skanių kibinų receptu, tiesa ne Senosios kibininės, nes jų receptas akylai saugomas po devyniais užraktais - nenukniauksi :), o vietiniu, trakietišku, einančiu iš lūpų į lūpas noriu pasidalinti ir su jumis. Beja pagal šį receptą pagaminti kibinai skoniu mažai nusileidžia legendiniems Senosios kibininės kibinams.

Namuose bent kartą per mėnesį mano mylimoji žmonelė randa 2 val. laiko (tiek laiko trunka visa gamyba) tam, kad palepintų mūsų šeimynėlės pilvukus skaniais pyragėliais.

Neaprašinėsiu gamybos proceso, viską matysite šiame vaizdelyje (žiūrėti žemiau). Praėjusį sekmadienį apsiginklavęs fotoaparatu tryniausi virtuvėje ir pliauškinau visą procesą. Stengiausi padaryti, kad būtų kuo aiškiau. Jeigu kils klausimų rašykite komentaruose - atsakysiu. Taigi, žiūrėkite, gaminkite ir skanaukite. Skanaus! 

P.S. pagal šį receptą pagaminsite apie 30 vnt kibinų - visai šeimynai ir svečiams.
Kibinai skanūs ir šalti :) 


Tešlai reikia:
1 kg aukščiausios rūšies kvietinių miltų
450 g Eve margarino
4 kiaušinių
200 g 30 proc. riebumo grietinės
žiupsnelio druskos

Įdarui reikia:
1 kg kiaulienos sprandinės
3 svogūnų
50 g Eve margarino
0,5 (pusė) pakelio Vegetos
maltų juodųjų pipirų
šlakelio šalto virinto vandens

O čia demonstruojama kibinų juostelės užlenkimo technika. Ačiū Tiosyte


 Patiko įrašas? Prenumeruok PAVARYK! naujienas

sekmadienis, lapkritis 17, 2013

Šokoladinis pyragas

(Šokoladinis pyragas su "smėlio juostelės" gabaliukais)

Šokoladinis pyragas! Beprotiškai skanus! Pirmą kartą kepiau pyragą  - ir gavosi! Visa šeimynėlė seilę varvino, vėliau pirštus laižė ir prašė pakartoti :). Šis pyragas nepaliks abejingo nei vieno smaližiaus.

Receptą padiktavo dukra Eglutė. Ačiū jai. Tiesa jos nurodytą ingredientų sąrašą papildžiau "smėlio juostele" ir glaistytu varškės sūreliu su aguonomis. Sutrupintą juostelę subėriau į miltus, o sūrelį ištirpdžiau su šokoladu. Vietoje "smėlio juostelės" galima naudoti įvairius smulkintus riešutus, džiovintų vaisių gabalėlius ar vien tik aguonas.

Šis receptas yra geras ir tuo, kad iš paruoštos masės galima iškepti ne tik pyragą, bet ir nuostabaus skonio keksiukus.

Taigi, gaminame. Ingredientai:
  • 150 g miltų 
  • žiupsnelis druskos
  • 2 šaukšteliai kepimo miltelių
  • 1 šaukštas kakavos 
  • 200 g šokolado (aš naudojau pienišką)  
  • 180 g sviesto 
  • 200 g cukraus
  • 3 kiaušiniai
  • "Smėlio juostelė"
  • 1 glaistytas varškės sūrelis su aguonomis
 Ruošimas:
  1. Įkaitiname orkaitę iki 200°C temperatūros. 
  2. Į smulkius gabaliukus rankomis sutrupiname "smėlio juostelę".
  3. Dubenyje sumaišome miltus, druską, kepimo miltelius, kakavą ir "smėlio juostelės" gabaliukus.
  4. Garų vonelėje ištirpiname sviestą, šokoladą ir glaistytą varškės sūrelį. Maišome tol, kol šie produktai ištirps bei taps gražia, vientisa mase. 
  5. Kitame dubenyje išplakame kiaušinius su cukrumi. 
  6. Į kiaušinio masę supilame išlydytą šokoladą su sūreliu, gerai išmaišome. 
  7. Į bendrą šokolado, sūrelio ir kiaušinio masę suberiame miltų mišinį. Mišinį beriame per tris kartus, vis išmaišydami tešlą. 
  8. Jei darome keksiukus, tuomet tešlą pusvalandžiui dedame į šaldytuvą, kad sutvirtėtų, taip lengviau įdėti į formeles. Jei darome pyragą - dėti į šaldytuvą nereikia, sumaišę iš karto pilame į kepimo formą išklotą popieriumi. 
  9. Išlyginame tešlos paviršių.
  10. Šauname į įkaitintą orkaitę ir kepame apie 35 - 40 minučių 200 laipsnių temperatūroje. Kepimo metu jokiais būdais neatidarome orkaitės durelių, nes sugrius pyragas.
  11. Po 35 - 40  kepimo minučių atidarome orkaitę ir patikriname ar pyragas jau iškepęs. Keliose pyrago vietose bedame ir ištraukiame degtuką, jei degtuko kotelis švarus - neaplipęs pyrago gabalėliais -  vadinasi pyragas jau iškepęs, kitu atveju uždarome orkaitę ir dar keletą minučių  kepame.
  12. Viskas. Iškepusį ir atvėsusį pyragą pjaustome gabalėliais ir džiaugiamės nepakartojamu jo skoniu. Skanaus!


Svarbu: pyragą pjaustykite tik atvėsusį, nes tik ištrauktas iš orkaitės jis nepasiduos gražiam pjaustymui - subliukš.


  Patiko įrašas? Prenumeruok PAVARYK! naujienas

ketvirtadienis, gruodis 27, 2012

Keptos bulvės (kartafanas) arba kaip keptuvėje skaniai iškepti žalias bulves


Keptos bulvės gali būti skanios. Oi, atsiprašau, ne taip pasakiau, būdamas bulviavalgiškos šalies atstovu turėčiau sakyti, net ne sakyti, o rėkte išrėkti: "Keptos bulvės privalo būti skanios!". Tad, gerbiamieji kolegos bulviavalgiai - turiu teisę į Jus taip kreiptis, nes tikiu, kad tik ištikimybė bulvėms Jus atvedė prie šio įrašo :) - šiame įraše aš Jums atversiu akis ir pademonstruosiu kaip gaminamos skanios, labai skanios keptos bulvės.

Bulves kepsiu be jokių įmantrybių, gaminsiu paprastai, o pagardinimui naudosiu tik aliejų, druską ir laurų lapus. Bet prieš pradėdamas Jums varvinti seiles norėčiau trumpai papasakoti iš kur šis receptas atsidūrė ant mano stalo. Aišku, kam neįdomu - braukit akis į apačią ir eikit iškart prie recepto, bet nežinodami jo kilmės prarasite galimybę pajusti dar vieną, ypatingą šio patiekalo skonį.

ketvirtadienis, spalis 11, 2012

Mazdanas

Galų gale prabilau. Burną atvėrė Mazdanas. Kas, kas, kas, kas? MAZ-DA-NAS sakau! O kas jis toks? Mazdanas, tai kietas kandidatas į Seimą. Ge...eras! Tikrai, kad geras tas Seimo autoritetas...

Po šia nuoroda originalas. O čia pateikiu "copy paste" variantą:

Gimė 1981 m. lapkričio 5 d. Šiauliuose. Užaugo ir iki šiol gyvena Šiauliuose. Žavisi ir didžiuojasi savo miestu. Baigė Šiaulių Medelyno vidurinę mokyklą. Nuo mažens patiko kūryba: labai mėgo piešti, svajojo būti dailininku. Bet kai mama nuvedė į dailės mokyklą, nepatiko, nepanoro ten mokytis. Taip ir liko savamokslis piešėjas. Netrukus pamėgo sportą. Tai dar viena kandidato gyvenimo aistra. Iš pradžių – plaukimas, vėliau lengvoji atletika, galiausiai automobilių sportas. Įstojo į Šiaulių politechnikos mokyklą. Baigė Šiaulių kolegiją. Pradėjo dirbti – remontavo automobilius. Įstojo į Šiaulių universitetą studijuoti automechanikos mokslus. Nebaigė, bet labai nori baigti. Žavisi sportiniais žaidimais, labiausiai automobilių sportu, krepšiniu ir futbolu. Didelių sporto pergalių nepasiekė. Tėvai nupirko automobilį „Mazda 323F“. Su pažįstamais įkūrė autoklubą „Mazdanai“ – tai „Mazda 323F“ automobilių klubas. Dalyvavo miesto ir kitų klubų šventėse (žaidė, lenktyniavo). Dažniausiai varžybose dalyvavo kaip žiūrovas, nes užduotis ir žaidimus kūrė pats. 

Ačiū Vaidotui R. už "iškaseną" :)

Patiko įrašas? Prenumeruok PAVARYK! naujienas

trečiadienis, spalis 26, 2011

Troškinta menkė su morkomis ir svogūnais



Šis patiekalas patiks net ir tiems, kurie iki šiol kreivai žiūrėdavo į lėkštėje gulinčią žuvį. Pavyzdys mano aštuonmetis sūnus košmariškai nemėgstantis žuvies šį patiekalą kapojo, kad net ausys lapatojo :).

Taigi, jūsų dėmesiui troškinta menkė su morkomis ir svogūnais. Tai lengvas, purus, burnoje tiesiog tirpstantis patiekalas. Nepaprastai skanus yra jo sultinys-padažas. Pilkite jo į lėkštę kuo daugiau, negailėkite. Virtos bulvės, o ypač morkos prisigėrusios šio padažo yra tiesiog nepakartojamos. Man net dabar, berašant šias eilutes, burnoje renkasi seilės :).

trečiadienis, spalis 05, 2011

Sienų šiltinimas Ekovata


Ekovata yra geriausia seno medinio namo apšiltinimo priemonė. Asmeniškai dalyvavau šiltinimo procese ir savo akimis mačiau kaip ekovata idealiai pildė visas sienų ertmes ir tarpus. Abejoju ar su kokia kita apšiltinimo medžiaga būčiau pasiekęs tokį puikų rezultatą. Maža to, sutaupiau nemažai laiko: du Ekoremos (firmos kuri šiltino namą pavadinimas) darbininkai prie 6x12x3 m namo sienų plušo tik 4 val.. Sunku buvo patikėti, kad po 4 val. visos namo sienos jau buvo apšiltintos! Ir dar kaip! Štai koks puikus rezultatas už palyginus nedidelę kainą (1800 Lt):



Prieš apšiltinimo darbus reikėjo atlikti namų darbus: užlopyti sienose skyles; tašais apkalti išorines sienas; išlieti pamatą.

antradienis, rugsėjis 20, 2011

Grūzdai. Kaip iš grūzdų išvaryti kartumą ir paruošti skanų patiekalą

Juodieji grūzdai- šių metų mano grybavimo atradimas :)

Tai atrodo juodasis grūzdas:



Vakar jų pririnkau visą kibirą:


Na nebuvo ką daugiau rinkti !!!! Šie metai grybams nekokie: nei baravykų, nei raudonikių, nei kiškiabaravykių (na vienas kitas), nei raudonųjų musmirių, o dzūkai sako: "Jeigu miške nėra raudonųjų (paprastųjų) musmirių - nėra ir baravykų". Taip šiais metais ir yra, viena kita musmirė ir vienas kitas baravykas. O BŪDAVO ŠIMTAI !!!!


Bet kaip sakoma "nėra to blogo kuris neišeitų į gerą" - gavau progą pažinti naują grybą: juodąjį grūzdą.
Braidžiodamas mišku užklydau į beržynėlį. Tikėjausi rasti raudonikių. Špyga. Vėl nieko. Bet žiūriu juoduoja kepurė. Kas tai? Grūzdas? Taip, jis! Ai paimsiu, bent jau toks grybas bus kibire. Žiū, dar vienas, toliau dar vienas ir dar, ir dar... vienu žodžiu visas beržynas grūzdų. Ką daryti? Rinkti? Prisiminęs vieno pažįstamo pasakojimą apie grūzdų paruošimą ir neblogą jų skonį, puoliau rinkti. Paskambinsiu, paklausiu recepto ir pabandysiu pats pagaminti - pagalvojau, pasistačiau tikslą ir su pilnu kibiru grūzdų nužingsniavau link mašinos. Grįžau namo ir pagaminau skanų, NA TIKRAI, KAD SKANŲ patiekalą iš šitų juodagalvių grūzdų :), bet apie viską iš eilės.

sekmadienis, rugpjūtis 28, 2011

Lentos. Lentų nužievinimas. Įrankis lentų nužievinimui

Ar žinote kam skirti nuotraukoje esantys įrankiai? Aišku, kad šio įrašo pavadinimas išduoda paslaptį: tai lentųnužievinimo įrankiai. Dar pridursiu, kad jie yra tikri dzūkiški ir pakankamai seni, tarp kitko, tas kuris su medinėmis rankenom turi daugiau kaip 100 metų :). O šių įrankių pavadinimą sužinosite kažkur šiame įraše :)...